- vienašalis
- vienašãlis, -ė adj. (2) J.Jabl, Š, DŽ
1. NdŽ, KŽ, LEI506, Ds, Trgn, Ln išsidėstęs vienoje stiebelio pusėje: Vienašalė varpa BTŽ474. Vienašalė kekė BTŽ201. | Va šitos vienašãlės avižos, o kitos tai [išsidėstę varpose] iš abiejų pusių Mrc. Vienašãliai miežiai Klt. Vienašalė kriaušlapė (Pirola sucunda) LBŽ263. ║ į vieną pusę pasuktas, lenktas: Vienašalė laužtinė Z. Žem. Vienašaliai kampai rš.
2. NdŽ, J.Jabl(Pšl), Plvn kurio kiekviena pusė yra kitokia: Vienašãlė marška: viena pusė vienokia, kita kitokia Aln. Vienašãlė medžiaga, gelumbė – viršui viena šalis tetinka Vr(Lp). Vienašãlio šilko labai gražios skarelės Slm. [Audeklas] vienašãlis: vienas šonas daugiau šilko, kitas šonas mažiau šilko Srj. Vienašãlis lopinys (skarelė) Rod.
vienašaliaĩ adv.: Vienašaliaĩ audžia Srj.3. NdŽ vieną šalį įpareigojantis: Sutartys gali būti vienašalės rš. 4. BŽ313 prk. kuris siaurų interesų, ribotas: Vienašãlis žmogus Rtr. 5. NdŽ, KŽ žr. vienašališkas 5.
Dictionary of the Lithuanian Language.